Томас Венцлова. Ангелам Мариуполя. Перевод

Торжествуй,  госпожа  История!
Твой  конвой  из  умерших  воинов
и  эскорт  из  крылатых  ракет
опознали  за  литерой  Z  

на  броне.  Очаруй  же  нас  мощью,
для  начала  -  обстрелом  рощи,
чёрной  брешью  в  простенке  дома.
Степь,  где  кровь  -  гумус  чернозёма.

Крепнет  Cмерть,  набирает  свой  опыт,
лицеистку  никто  не  торопит:
Zалп  за  Zалпом  и  после  пяти  -
никого,  ничего    не  спасти.

Дрон  отснял  дрожание  воздуха....
конвоиру  семнадцать  с  хвостиком,
подконвойный  годится  в  отцы...
так  бредут  «на  этап»  мертвецы.

Разбухают  от  пота  "броники",
гибнут  туевой  хучей  "чмобики",
над  руинами  снова  дымит  -
nostra  gloria  aeterna  erit.

О,  как  тут  уязвимы  дороги!
Блокпосты  метят  -  пулею  в  ноги.
Позади  раZвандаленный  двор,
Zлонамеренный  голод  и  мор.

Таковы  Тростянец  и  Мерефа,
в  Ирпене  купола  (что  орехи
в  крапиве)  расколоты  напол,
да  малышка  лопочет:  «геZтапы...»

Волны  крыльями  режут    снаряды,
а  не  чайки,    ложась  где-то  рядом
с  неземной  обителью  Бога,
нам    просить  за  него    до  срока...

Всюду  кровь,  боль,  звук  взрывов  -  бас,  альт,
в  Фермопилах  был  свой  Эфиальт.
Вы  простите  им  к  чести,  к  позору,
взятых  голодом  и  измором.  -

Торжествуй  же:  война  есть  война!
Торжествуй  же,  моя  Госпожа,
в  павшем  городе,  где    хлыщ  Ванёк
в  «сладкой  Zлости  к  ОтчиZне»  измок,

а  боец  -пусть  не  знаем  мы  имя-
на  руках  своего  побратима
выдыхает  кровь  в  прожелть  бетона,
силясь  выхрипеть  логос  Камбронна.

OSALx2o23-o1
*
AZOVO  KAMPANIJA
Pasveikinta  būk,  primiršta  Istorijos  deive,
su  svita  iš  raketų  lukštų̃,  negyvų  kareivių  !
Atpažįstam  tave  –  nors  tavęs  dar  nėra  –  tą  beviltišką  dieną,
kai  sugirgžda  vikšrai  ir  sraigtasparnių  kandys  perskrenda  sieną.
Paskui  prie  tavo  valdžios  priprantame.  Pradžiai  –
anga  daugiabučio  krūtinėje,  gruzdantys  pamario  medžiai,
apšaudomi  bėgių  mazgai,  neužmatomas  stepių  teatras,
kur  juodžemio  luituose  klimpo  Mazepą  burnodamas  Petras.
Mirtis  dar  jauna.  Jai  reikia  įgūdžio,  laiko.
Ji  bando,  ji  mokosi  dirbti.  Lėtai  nusitaiko,
bet  ilgokai  nekliudo.  Skeveldra  pasveikina  kūną
tik  iš  penktojo  karto.  Po  to  jau  nieko  nebūna.
Dronas  nužymi  ore  neįžiūrimą  brydę.
Dvidešimtmetis  sargybinis  purvinu  patvoriu  lydi
kur  kas  vyresnį  miestietį  –  kas  iš  to,  kad  civilis,  —
ir  paskutiniai  trys  metrai  abiem  prailgsta  kaip  mylios.
Bušlatų  brinkstantis  tūris  iš  vienos  griuvėsių  vietovės
prasisunkia  į  kitą.  Įstrigęs  erdvėj  palydovas
jį  tingiai  fiksuoja.  Pabūklas  ištaškė  azoto  cisterną.
Užimta  dešimt  kvartalų  —  gloria  nostra  aeterna.
O,  kaip  toli  išganingos  gelžkelio  stotys  ir  uostai!
Prieš  akis  –  nežinia,  draugų  ar  priešų  blokpostai,
ar  praleis,  ar  iššaus.  Marodieriams  paliktos  vištos
prieangiuos,  ožkos  kiemuos,  net  žvilgsnis,  sugrįžtąs
į  žemėlapy  nepažymėtą  Trostianką,  Merefą,  Irpinę,
kur  skylėti  stogai  šmėžuoja  tankiam  dilgėlyne,
salsvas  nebesančių  tvaikas  į  koserę  smelkias,
o  kūdikiai  pratinas  tarti:  „išdavikas“,  „šautuvas“,  „alkis“.
Brūkšnį  atoslūgio  juostoj  išbrėžia  kulka,  ne  žuvėdra,
už  subyrėjusio  lango  veidrodis  atmuša  giedrą  —
ją  su  baime  stebės  užgimę  slėptuvėse  ainiai,
nes  dangus  –  branduolinės  grėsmės,  ne  Dievo  buveinė.
Sukrešusio  kraujo  dėmė.  Sprogmenio  bosas  ir  altas.
Kiekvieniems  Termopilams,  žinia,  atsiras  Efialtas.
Atsisveikink  su  jais  –  nesuprasi,  garbei  ar  gėdai:
takai  atkirsti,  ir  vis  viena  prasiveržė  medai.
Ką  gi,  Istorijos  deive,  karas  –  tai  karas.
Leipsta  saulėkaitoj  priešiško  miesto  bulvaras,
ir  studentas  po  liepos  laja,  cigaretę  į  smėlį  įmynęs,
atkartoja  senas  eilutes:  „Kaip  saldu  nekęsti  tėvynės“,
o  kareivis  –  jo  vardo  draugai  nepajėgs  atsiminti  —
dar  įkvepia  oro  likutį  tvankiam  labirinte.
Jau  nebekruta  lūpos,  bet  girdi  akmuo  ir  betonas
kietą  žodį,  kurį  užpuolikams  tėškė  Cambronne‘as.
Tomas  Venclova

адреса: https://www.poetryclub.com.ua/getpoem.php?id=976382
Рубрика: Лирика любви
дата надходження 09.03.2023
автор: Под Сукно